Informaciniu inovaciju idiegimo strategija ir taktika
ne?manomos be dideli? poky?i? ?moni? m?styme. Per daugel? met? tvirtai
?si?aknijusi? nuostat? nei?mesi per vien? dien?. Tod?l bene svarbiausia -
apskritai mentaliteto kitimas. N?dienos aplinka da?nai yra ne tik
indiferenti?ka, bet net ir prie?i?ka naujiems po?i?riams. Sustabar?j?s
po?i?ris stengiasi tvirtai u?remti duris naujovi? skersv?jams.
?imtme?iais Europoje mokslas, kaip ir pats ?ini? kaupimas, buvo
laikomas savaimine vertybe. Did?i?j? mokslinink? darbai paprastai netur?jo
n? menkiausios merkantili?kumo intencijos (garsios i?imtys - Archimedo
i?radimai). Universitetinio mokslo presti?as labai stiprus ir dabar.
Ta?iau pasaulis pasikeit?. Mokslas XX-ajame am?iuje pasidar? labai
brangus, tad apr?pti visas dabartines pa?inimo sritis negali sau leisti net
pa?ios turtingiausios ?alys. Fundamentalusis mokslas jau turi derintis prie
technologini? ?kio poreiki?, rasdamas ?iame bendradarbiavime reikiamus
finansavimo ?altinius. Suvokimas, kad mokslas turi tarnauti taip pat ir
aktualiems visuomen?s poreikiams, tik dabar skinasi keli? Lietuvoje. Dar
prie? por? met? ?od?iai “mokslo komercializavimas” t?lam buvo tik nieko
nesakanti fraz?, o neretai sukeldavo netgi prie?i?kum?. Pageidavimas, kad
mokslo darbai b?t? kiek galima daugiau orientuoti ? praktin? panaudojim?,
dar ir dabar kartais, deja, sutinkamas kaip mokslo presti?o ?eminimas.
Jeigu bus visuotinai priimta nuostata, kad mokslas turi teikti
ap?iuopiam? naud? visuomenei jau ?iandien (kiek tai nekliudo jo pa?intinei
veiklai), valstyb? ir mokslas sykiu palengvins ?iandien labai aktualios
problemos - finansavimo - sprendim?. Nes mokslo bendradarbiavimas su
pramone - tai id?jos, pritaikomos gamyboje, ir pinigai, atlyginantys
mokslui u? intelektines pastangas. Ypa? tai prieinama mokslams, kurie savo
prigimtimi artimesni taikomiesiems - biologijai, medicinai, technin?ms
disciplinoms. Tik reikia atsakingai pasirinkti prioritetus, nes ?alies
mokslas greta pasaulini? tendencij? vis? pirma tur?t? atsi?velgti ? savos
?alies pramon?s poreikius ir jos pl?tros u?davinius.
Negana tik deklaruoti - taip, mes u? inovacijas, mes u? naujas
technologijas, mes u? inovacinio verslo skatinim?. Net suk?rus palankias
inovacijoms s?lygas valstyb?s teis?s, administravimo, ?vietimo sferose,
Lietuvoje turi b?ti skatinama ir ple?iama infrastrukt?ra, aptarnaujanti ??
sud?ting? proces?. Kai kas jau nuveikta. Keleri metai Lietuvoje veikia
?staigos, kuri? pagrindin? veiklos u?duotis - teikti visokeriop? param?
mokslo komercializavimui. Tai Lietuvos inovacij? centras, Kauno
technologijos universiteto inovacij? diegimo centras, Mokslo ir
technologij? parkas. ?iai infrastrukt?rai i? dalies galima priskirti ir
Valstybin? patent? biur? ir patentinius patik?tinius, institucijas,
teikian?ias specializuotas technin?s informacijos paslaugas, verslo paramos
organizacijas. Tur?dami ry?kesn? valstyb?s param?, ?ie technologij?
perdavimo proceso nariai gal?t? gerokai prapl?sti ar efektyviau vykdyti
savo funkcijas - teikti platesnes informacines paslaugas, atlikti rink?
prognozes, ?vertinti intelektin? turt?, t.y. daryti visa tai, kuo u?siima
tokio tipo organizacijos visame pasaulyje.
S?kmingai realizuodama inovacij? politik?, valstyb? sykiu
kompleksi?kai sprend?ia ir mokslo bei studij?, technologij? skatinimo,
?vietimo, informacijos, komunikacijos ir kitas problemas. “Pirmasis veiksm?
planas” tur?t? tapti kiekvieno sprendimus priiman?io Lietuvos valdininko
parankine knyga.
IV. Informacini? technologij? programa Europos S?jungoje
Europos S?jungoje ne tik abstrak?iai kalbama apie inovacijas, bet ir
kuriamos ? konkre?ias sritis orientuotos programos. ?ia toliau pateikiama
trumpa informacini? technologij? programos ESPRIT ap?valga. Nauj?
informacini? technologij? (toliau - IT) programa ESPRIT yra sud?tin? mokslo
ir pl?tros (toliau - MP) projekt? bei technologij? diegimo programa. Jai
vadovauja Europos Komisijos tre?iasis Generalinis direktoratas (pramon?)
(DG III, European Commission).
Informacin?s technologijos labai svarbios visoms pramon?s ?akoms: jos
naudojamos projektuojant gaminius, juos gaminant, nulemia bendrovi? verslo
pl?tojimo b?dus. IT reikalingos ir tarptautin?ms korporacijoms, ir ma?oms
?mon?ms, siekian?ioms ?sitvirtinti pasaulin?se rinkose. Taigi Europos s?km?
priklauso nuo IT pramon?s ?moni? teikiam? atitinkam? produkt? bei paslaug?
ir nuo IT diegimo Europos pramon?je.
Kaip veikia ESPRIT?
ESPRIT - tai viena i? speciali?j? Europos S?jungos Ketvirtosios
bendrosios programos, kuri prasid?jo 1994-aisiais ir t?sis iki 1998 met?,
tikslini? program? (specific programmes). ESPRIT glaud?iai susijusi su
kitomis specialiosiomis programomis, ypa? su ACTS (telekomunikacijos), IMTU
(pramon?s bei med?iag? technologijos) bei su Telematics Applications
(telematikos taikymas).
ESPRIT yra vadinamoji nenutr?kstama darbo programa, kuri kasmet po
i?sami? konsultacij? taisoma, nurodant, kokias u?duotis reikia ?vykdyti.
Oficialiajame Europos Bendrijos ?urnale (Official Journal of the European
Communities) skelbiami prane?imai, kvie?iantys suinteresuotus asmenis
teikti pasi?lymus d?l nurodyt? u?duo?i?. Pasi?lymai ?vertinami ir atrenkami
geriausi, tinkami finansuoti. Daugeliui pramonini? MP projekt? keliamas
reikalavimas, kad ? projektus b?t? ?trauktos kompanijos ir mokslinio tyrimo
?staigos bent i? dviej? Europos S?jungos ?ali?.Ta?iau ir kit? ?ali?
organizacijos turi daug galimybi? dalyvauti programoje. ESPRIT siekia, kad
? program? ?sitraukt? mokslininkai i? Vidurio ir Ryt? Europos, Vidur?emio
j?ros regiono bei nauj? nepriklausom? valstybi? i? buvusios Taryb?
S?jungos.
Kokias sritis apima ESPRIT?
ESPRIT pagrindin? d?mes? skiria a?tuonioms tarpusavyje susijusioms
tyrimo sritims (domenams):
1) Ilgalaikio mokslinio tyrimo (Long-Term Research) tikslas -
u?tikrinti, kad nuolat b?t? i?laikytas potencialas, b?tinas pramonei
atnaujinti. ?i sritis atvira naujoms id?joms ir ?mon?ms, reaguojantiems ?
pramon?s poreikius bei neabejingiems technologijoms, nuo kuri? priklausys
rinkos ateitis.
2) Programin?s ?rangos technologij? (Software technologies) tikslas -
i?laikyti stipri?, kokybi?k? baz? bei pagrindines technologijas visuose
Europos ?kio sektoriuose, kuri? svarb? komponent? sudaro programin?s
?rangos vystymas.
3) Technologijos, skirtos komponentams bei posistem?ms (Technologies
for Components and Subsystems) - sritis, susijusi su mikroelektronikos
pl?tra ir panaudojimu, ?rengimais, med?iagomis bei procesais, naudojamais
puslaidininkiams gaminti, taip pat su elektronin?mis projektavimo
priemon?mis ir tokiomis periferin?mis posistem?mis, kaip duomen? ?siminimas
bei atvaizdavimas.
4) Daugialyp?s aplinkos sistemos (Multimedia Systems) skatina kurti
technologijas ir priemones, padedan?ias daugialyp?s aplinkos vartotojui.
Kitos keturios sritys vadinamos "tikslin?mis grup?mis" (focused
clusters). Tai projektai bei papildomos priemon?s, derinamos taip, kad b?t?
pasiekti tam tikri mokslini? tyrim? bei pramoniniai tikslai:
1) Atvir? mikroprocesorini? sistem? iniciatyva (Open Microprocessor
Systems Initiative). Siekiama, kad b?t? pripa?inti Europos
pasiekimai gaminant mikroprocesorius bei mikrokontrolerius ir
skatinamas j? naudojimas visame pasaulyje.
2) Didel?s galios kompiuteriai ir j? tinklai (High-Performance
Computing and Networking). Lygiagre?i? sistem? naudojimas
manipuliuoti didel?s apimties duomenimis bei vaizdu.
3) Verslo operacij? technologijos (Technologies for Business
Processes). ?mon?s kei?iamos bei pertvarkomos taip, kad b?t? galima
geriausiai naudotis informacin?mis technologijomis.
4) Integravimas ? gamyb? (Integration in Manufacturing). Didinamas
Europos apdirbamosios pramon?s paj?gumas, kuris leist? pasinaudoti
galinga pasauline informacijos infrastrukt?ra.
1 lentel? ESPRIT skai?iais (programos biud?etas)
|Technologin? sritis |mln. ECU |
|Technologijos, skirtos komponent?ms bei |509 |
|posistem?ms | |
|Programin?s ?rangos technologijos |285 |
|Didel?s galios kompiuteriai ir j? tinklai |265 |
|Integravimas ? gamyb? |244 |
|Ilgalaikiai tyrimai |203 |
|Atvir? mikroprocesorini? sistem? iniciatyva |183 |
|Verslo operacij? technologijos |183 |
|Daugialyp?s aplinkos (multimedia) sistemos |163 |
|ESPRIT programos biud?etas 1994-1998 m. i? viso|2035 |
Kaip ESPRIT skatina technologij? perdavim? ir diegim??
Didel? programos dalis – priemon?s, skirtos ry?iams tarp naudotoj? ir
tiek?j? didinti, rezultatams, bandomiesiems pritaikymams skelbti, spartinti
produkt? ir proces? patekim? ? rink?. Dabartin?je programoje ?ioms
papildomoms priemon?ms skirta apie 20% viso finansavimo. Bandom?j?
pritaikym? (trial applications) ir tikslini? priemoni? (leveraging actions)
u?davinys - skatinti naudotojo ir tiek?jo bendradarbiavim?. Bandomieji
pritaikymai skirti naujausi? technologij? tinkamumui nustatyti. Tikslin?s
priemon?s palengvina nauj? programin?s ?rangos technologij? diegim? ir
tokiu b?du papildo bandomuosius pritaikymus. EUROPRACTICE ir FUSE priemon?s
skirtos kuo pla?iau panaudoti mikroelektroninius sprendimus ir skatinti
didesn? pramon?s konkurentingum? diegiant tinkamas technologijas.
EUROPRACTICE padeda mokytis ir lengvai naudotis technin?mis paslaugomis, o
FUSE remia pramon?s ir ypa? ma?as ?mones, kurioms reikia ?diegti nauj?
elektronik? ? jau esamas gamybos linijas. Priemon?s, skirtos informacin?s
technologijos vaidmens ir ind?lio ? versl? bei pramon? suvokimui gerint
(awareness actions) skatina pramoninius vartotojus diegti rezultatus
gaminant mikroprocesori? sistemas (microprocessor systems) ir didelio
na?umo kompiuterius bei "networking" (high-performance computing and
networking). European Multimedia Support Networks tinklo suk?rimo tikslai
yra du: nuolat teikti paslaugas, reikalingas Europos organizacijoms,
gaminan?ioms daugialyp?s aplinkos sistemas, daugialyp?s aplinkos turin?
ir/ar pritaikym? daugialyp?je aplinkoje. Programin?s ?rangos geriausios
praktikos iniciatyvos (Software Best Practice Initiative, arba ESSI)
tikslas - skatinti programin?s ?rangos pl?tojimo proceso tobulinim?
pramon?je, diegiant pagr?stus ir i?bandytus, bet nepakankamai taikomus
metodus ir procesus tam, kad padid?t? na?umas, pager?t? kokyb?. Geriausios
praktikos tikslas - skatinti ma?as ?mones didinti na?um? pa?angi?
informacini? technologij? d?ka. Geriausios verslo patirties tinkl?
(Business Best Practice Networks) tikslas - steigti paramos centrus jau
esan?iose organizacijose, kurie rinkt? ir platint? atitinkam?
informacij?. Mokymo program?, skirt? IT projektams (IT Project
Traineeships) tikslas - mokymas, susij?s su technologij? perdavimu, jas
taikan?i? asmen? bei vartotoj? mokymu. Pavyzdinis tinklas (Network of
Excellence) jungia pramon?, naudotojus, universitetus bei mokslinio tyrimo
centrus, kurie gali naudotis mokslo bei technologij? perdavimo galimyb?mis.
Nauja ESPRIT tarnyba PROSOMA renka i?sami? informacij? apie ESPRIT veiklos
rezultatus. Jie yra pateikti CD-ROM bei WWW tinkle. ?mon?s ir verslininkai
gal?s naudotis PROSOMA rezultatais, ie?koti pagal didel? tem? ?vairov? ir
susipa?inti su tokiais rezultatais, kokius juos pateikia rezultat?
savininkai (filmai, pie?iniai, animacijos, interviu, produkt?
demonstravimas bei i?sami informacija pasiteirauti). Kitos technologij?
perdavimo priemon?s susijusios su dalykini? seminar? organizavimu,
inovacij? perdavimo centrais (Innovation Relay Centres), kuriems padedant
naujovi? k?r?jai bendradarbiauja su verslininkais, tarptautines pramonini?
vizit? (industrial visits) programas, priemones, kuri? tikslas - sudaryti
ma?osioms ?mon?ms galimyb? pasinaudoti rizikos kapitalu bei kitomis
finansavimo formomis.
Kaip ESPRIT gauna informacij? apie pramon?s poreikius?
Kadangi ESPRIT pagrindin? d?mes? skiria pramon?s reikalavimams, darbo
programos sritys ir u?duotys privalo b?ti paremtos nuolatiniu dialogu bei
santyki? palaikymu su informacini? technologij? naudotojais ir tiek?jais.
Tai daroma ?vairiais b?dais, pasitelkiant:
a) patariam?sias pramon?s kolegijas (Industrial Advisory Panels),
kurios teikia rekomendacijas i? IT naudotoj? pozicij?;
b) nuolatines darbo programas, kurios kasmet koreguojamos;
c) pramonines grupes, kurios vadovauja kuriant technologijas ir teikia
atsiliepimus;
d) pramoninius bandomuosius pritaikymus;
e) geriausios praktikos iniciatyvas (tokias kaip ESSI) bei pirmojo
naudotojo priemones (toki? kaip FUSE);
f) pramoninio mokymo bei perkvalifikavimo priemones (tokias kaip
EUROPRACTICE), ACTS bei Telematikos taikym?;
g) kvietimus teikti pasi?lymus, remiantis pramon?s poreikiais;
h) ?ali?, kurios n?ra Europos S?jungos nar?s, ?traukim? ? program?, 5-
10-ies met? trukm?s scenarij?, kuriame b?t? numatytas tam tikr?
pramon?s sektori? poreikis informacijos bei ry?i? technologijoms.
[5]
V. Strategin? technologij? vadyba, jos sudedamosios dalys. Lietuvos
aktualijos.
I? pirmo ?vilgsnio atrodo kad suk?rus inovacij? jos ?diegimas yra
smulkmena. Ta?iau tai daug ilgesnis kelias, negu daugelis mano. Efektyvi
strateginio inovacinio projekto vadyba yra raktas, kuris leid?ia suma?inti
rizikos kain?, bendras i?laidas ir "laik? nuo technologijos iki rinkos" bet
kuriai naujai technologijai. Kalbant apie strategin? technologij? vadyb?,
tokie ?rankiai, kaip inovacij? teorija, technologin?s kreiv?s, technologij?
pakei?iamumas, rinkos ir technologij? matricos turi b?ti naudojamos
analizuojant situacij?, ta?iau pas mus tai nauji ir ma?ai gird?ti dalykai.
Vienas i? pradini? etap? tam, kad suprastume komercin? inovacin? proces?,
yra skirtumo tarp technologin?s inovacijos ir komercin?s inovacijos
suvokimas. Technologin? inovacija gali b?ti apibr??ta kaip technologinis
pakeitimas t. y. inovacija technologiniu po?i?riu yra technologinis
pakeitimas verslo po?i?riu. Inovacija verslo po?i?riu yra naujas gaminys,
procesas ar paslauga, kuri ?gauna komercin? vert? ir sukuria pajamas.
Toliau kalb?sime apie inovacij? i? verslo pozicij?, akcentuodami proces?,
susiet? su potencialiai stambiomis inovacijomis.
[pic]
1 pav. Mikrosistem? technologij? inovacinio proceso modelis.
Tokios inovacijos gali b?ti naujos visa apiman?ios technologijos, kurios i?
esm?s pakei?ia esamus rinkoje produktus arba sukuria naujus ?ymius rinkos
segmentus ir tuo skiriasi nuo inovacij?, tolygiai gerinan?i? rinkoje
esan?ius produktus.Tokios stambios inovacijos paprastai yra valstybin?s
ekonomikos vystymo strategijos dalis.
Kaip pavyzdys pateikiamas ir analizuojamas nauj?, potencialiai
stambi? inovacij?, toki? kaip mikrosistem? technologijos, inovacijos
proceso modelis. Mikrosistem? technologijos - viena i? informacini?
inovacij? sri?i?. Tam, kad geriau b?t? suprantamas per?jimas nuo
technologini? pakeitim? prie komercin?s inovacijos, pasinaudosime
inovacinio proceso grafiniu modeliu, pavaizduotu 1 pav. [2]
Modelis pateikia keturi? pagrindini? inovacin? proces? lemian?i?
veiksni? vaizd?:
1) Tai inovacinio proceso technologinis spaudimas. Jis parodo esam?
specialios technologijos pad?t? ir egzistuojant? gamybin? proces?,
kuris gali b?ti panaudotas inovacijai realizuoti. Da?niausiai
inovacijos "??okuoja" ? rink?, naudodamosis esama bazine
technologija. Mikrosistem? technologij? atveju tai ?ymia dalimi
gali b?ti integrini? schem? technologijos. Tai suma?ina
technologin? naujo produkto gamybos kain? bei rizik?.
1) Socialinis arba rinkos poreikis inovacijoms parodytas apa?ioje.
Rinkos poreikis gali b?ti- valstyb?s interesai gamybai, valstybei
priklausan?i? sfer? reguliavimas (pvz. gamtosauga, medicina), taip
pat komercinis rinkos poreikis arba neu?pildyta rinkos ni?a.
2) Firmos vidin? strukt?ra, i? vienos pus?s, prie?inasi inovacijai,
bet, i? kitos pus?s, siekdama strategini? tiksl?, j? ie?ko. Ir tai
gali b?ti vienas i? svarbiausi? inovacinio proceso s?km? lemian?i?
veiksni?.
D?l gana sud?tingos ir chaoti?kos firmos inovacin?s strukt?ros
analizuoti inovacin? proces? firmoje yra gana sud?tinga. Ir kuo inovacija
yra radikalesn? bei turi didesn? komercin? vert?, tuo inovacinis procesas
sulaukia didesnio pasiprie?inimo ir ilgiau trunka.
Ta?iau yra du dominuojantys toki? nauj? ir radikali? technologij?,
kaip mikrosistem? technologijos, veiksniai, kurie suderinti duoda did?iul?
efekt? inovacijos procesui. Tai i?orinis - efektyvios vyriausybin?s
politikos poveikis ir vidinis - firmos komercializuojamo produkto pob?dis,
kuris gali b?ti "superproduktas- rinkos lyderis", ir kurio rinka jau
pageidauja. ?ie du veiksniai gali labai smarkiai suma?inti firmos
inovacinio proceso rizik?. Aktyvi vyriausyb?s politika - finansi?kai remti
atrinktus projektus - smarkiai suma?ina firmos rizik? ir stimuliuoja
inovacini? produkt? diegim?. "Superproduktas-lyderis" da?niausiai nugali
vidines firmos kli?tis inovacijai ir komercializuojamas. Ta?iau, savo
ruo?tu, netinkamai atliekama vyriausyb?s finansuojam? produkt? ekspertiz?
atne?a nuostolius valstybei, nesukurdama produkto ir baz?s tolimesniam
ekonomikos augimui. Vyriausyb?s finansuojami taikomieji tyrimai turi b?ti
atrinkti taip, kad tyrim? rezultatais gal?t? pasinaudoti plat?s visuomen?s
sluoksniai ir stimuliuot? inovacij? augim?.
"Produkto lyderio" pavyzdys gali b?ti pagrei?io jutiklis, kuris labai
greitai buvo ?diegtas automobili? pramon?je apsaugoti vairuotoj? sm?gio
metu, i?pu?iant prie? j? pagalv?. I? esm?s tai stimuliavo automobili?
gamybos technologijos ?uol?.
Radikali? produkt? inovacinis procesas t?siasi ilgai: nailono
pluo?tui ?diegti reik?jo 11 met?, kserografijai- 13 met?, bevieliui
telefonui- 8 met?.
Inovatorius pa?ioje inovacinio proceso prad?ioje turi gerai suvokti
ir nustatyti ne tik technines galimybes, bet ir potencial? poreik?.
Vykstant inovaciniam procesui, ir id?jai virstant prototipu, techniniai
projekto ir gaminio aspektai darosi svarbesni, ta?iau s?kmingas inovatorius
visada seka rinkos poreikius. Rinkos j?gos daro stipri? ?tak?, ypa? kai
inovacinis procesas pasiekia komercializacijos ir inovacijos faz?. Tai
faz?s, kada firmos atlieka produkto rinkos bandymus ir derina produkt?
rinkos poreikiams. ?iame etape bendradarbiavimas tarp gamybos ir marketingo
pusi? firmoje yra kritinis. Daug ger? id?j? mir?ta ?iame etape.
Kita j?ga, kuri ?takoja inovacin? proces?, yra rinkos poreikis.
Rinkos poreikis sukuria j?gas, kurios savo poreikiu traukdamos ? rink?
naujus produktus, skatina j? k?rim?. Rinkos poreikio ?taka inovaciniam
(verslo prasme) procesui da?nai yra lemiama ir svarbesn? u? naujo produkto
technologin? potencial?. Inovatorius turi nustatyti kuriamo produkto
poreik? pa?iuose ?vairiausiuose rinkos segmentuose. Poreikiai mikrosistem?
technologij? produktams gali b?ti suskirstyti ? tris sritis -vyriausyb?s,
gynybos ir rinkos komercinius poreikius. Valstybiniai poreikiai (gynyba,
medicina, gamtosauga). ?iuo atveju vyriausyb? u?sako ir perka produktus i?
juos kurian?i? firm?. Naujiems produktams kurti ir inovacijoms stimuliuoti
svarbu yra ir reguliuojanti vyriausyb?s funkcija. Derinantis prie Europos
standart? gamtos apsaugos, darbo saugos, medicinos ir t. t. srityse bei
priimant atitinkamus ?statymus, augs ir rinkos segmentai, reikalaujantys
nauj? mikrosistem? technologij? produkt?, pvz. darbo vietos oro kokyb?s
analizatori? ir t. t. Vyriausyb? tur?t? stimuliuoti vietini? firm?
inovacin? veikl? ?iose srityse, siekdama u?tikrinti vietin?s pramon?s ir
u?imtumo augim? vietoje importo, kuris tik didina Lietuvos kapitalo
i?ve?im? ? u?sien? ir skatina nedarb?. Bendra mikrosistem? technologij?
produkt? rinkos augimo tendencija atlikta [ 4 ], pateikta 2 pav.
[pic]
2 pav. Mikrosistem? technologij? produkt? rinkos augimo tendencija
Kyla nat?ralus klausimas: kod?l procesas nuo technologinio
pasikeitimo iki verslo inovacijos yra toks ilgas? Viena prie?astis - firm?
konservatyvumas ir nenoras keisti veikiant? technologin? proces? bei su tuo
susijusi rizika. Rizikos baim? priklauso nuo firmos kuriamos strategijos,
nuo to, kaip ji susipa?inusi su nauja technologija bei rinkos poreikiais.
Firmos kuriama strategija turi ?takos inovaciniam procesui. Firmos
strategija gali b?ti orientuota ? pozicij? rinkoje arba ? turimus resursus.
Firmos, orientuotos ? pozicij? rinkoje, rizik? mato kaip santyk? tarp
firmos technologini? galimybi? ir galimybi? ?sigyti prana?um? rinkos
segmente, kuriame jau vyksta konkurencija. Be abejo, daug k? lemia
?mogi?kas veiksnys, tod?l yra firm? pionieri?, greit? pasek?j?, prie?inink?
ir toki?, kurios "kartu su visais". Tam, kad ?vertint? galim? inovacin?
rizik?, firmos naudoja technologija/rinka matric?. Ma?a rizika rei?kia, kad
firma inovacin? produkt? gali realizuoti tik prapl?sdama savo tradicines
technologij? galimybes ir u?imdama ?inomos rinkos segment?. Naujas
produktas ir naujos rinkos rei?kia didesn? rizik?, ta?iau sykiu ir didesn?
peln? s?km?s atveju.
I? atliktos analiz?s darosi ai?ku, kad ir firmos, ir valstyb?s
politika technologiniams poky?iams finansuoti tur?t? remtis orientacija ?
minimali? investicijos rizik?. Ta?iau, savo ruo?tu, bendra pasaulini?
technologij? keitimosi tendencija rodo, kad art?jame prie nauj? radikali?
inovacij?. Tai rei?kia, kad pasaulyje vyksta technologiniai pasikeitimai,
kurie ateityje atne? nauj? radikali? inovacij? verslo prasme. B?tent,
rinkoje ims dominuoti nauji informacini? technologij? produktai, multimedia
komunikacijos, mokymo poreikis ir reik?m? bei su juo susij?s verslas.
Matyt, s?kmingiausios inovacijos bus tos, kurios bus paj?gios suma?inti
produkt? kain? bei u?tikrinti i?skirtin? kokyb?. Tokiu b?du daugelis esam?
produkt? bus pakeisti, ir informacin?s technologijos, matyt, bus viena i?
toki? visa apiman?i? inovacij?. Nema?ai technologij? raidos analitik? esam?
ir b?sim? nauj? technologij? potencial?, remdamiesi istorine analize,
vaizduoja S kreive:
[pic]
3 pav. Mikrosistem? technologij? raidos kreiv? (?ia MST -
mikrosistem? technologijos).
Palygin? 2 pav. pavaizduotas mikrosistem? technologij? dabartin?
augimo kreiv? su kreive 3 pav. dr?siai galime teigti, kad mikrosistem?
technologijos, o kartu su jomis ir visa informacini? technologij? grup?
(buvo nagrin?jama tik siaura informacini? technologij? dalis - mikrosistem?
technologijos - kaip standartinis pavyzdys.Tie patys aptartieji d?sniai ir
tendencijos galioja ir visai informacini? technologij? grupei) ?iuo metu
praeina tik vidurin? etap?. Vadinasi, ?i sritis yra labai patraukli
investuotojams.
Kompetencija pagr?sto strateginio planavimo esm? yra teisingai
nustatyti, kuriame ta?ke esame ?iuo momentu. Tod?l, jei firma ar vyriausyb?
finansuoja technologij?, kuri yra ?ios 4 pav. pavaizduotoje S kreiv?s
pirmojoje dalyje, tai tik?tis greito s?kmingo investicij? gr??imo,
realizuojant produkt? rinkoje, vargu ar galima. Tai strategin? investicija,
kuri s?kmingiausia yra kreiv?s kilimo prad?ioje. Ta?iau investuoti ?
technologij?, kuri yra S kreiv?s vir?uje, rei?kia investuoti, kada rinkoje
jau ?sitvirtin? konkurentai. Investicijos ? technologijas, kuri? S kreiv?
seniai pasiek? vir?utin? rib?, yra investicijos ? praeit? su garantija, kad
investicijos negr??. Tai dabar ir daro daugelis buvusi? did?i?j? gamykl?,
bandydamos pl?sti senas technologijas, valstybei s?kmingai dalinant jiems
l??as. Rezultatai valstyb?s mastu bus ai?k?s po keleri? met?, nors daug kas
ai?ku jau dabar.
Pavyzdys i? pramon?s istorijos: pasirod?ius tranzistori?
technologijai, kai kurie vakuumini? lemp? gamintojai investavo pinigus ?
vakuumini? lemp? tobulinim?, nesuvokdami art?jan?ios naujos eros ir
s?lyginai greitai bankrutavo. Tie, kas investavo ? puslaidininki?
technologij?, u??m? rinkos lyderi? pozicijas. ?iandien technologiniai
poky?iai yra dar spartesni. Ir ne?i?rint s?kmingo vakuumini? kineskop? ir
su jais susijusio verslo, vargu ar b?t? tikslinga firmos strategij? gr?sti
vakuumine technologija. Grei?iausiai jas pakeis ?alt? katod? matric? arba
skyst? kristal? ekranai. Taigi Lietuvos kineskop? bei atlenkimo sistem?
gamintojai, matyt, gyvena savo saul?lyd?.
I? S kreiv?s analiz?s matyti kad ?iandien investavimas ? informacines
technologijas yra labai daug ?adantis. Trumpiau sakant, svarbu ne bendras
ekonomikos ir inovacijos ry?ys, bet firmos perspektyva, ko firmos gal?t?
tik?tis i? valstyb?s, esant greitiems technologiniams poky?iams. Firmos
s?km? inovaciniame procese pirmiausiai lemia jos strategin? orientacija.
Firmos turi planuoti s?kmingas inovacijas. Antra - konkurencija yra
varomoji inovacij? j?ga, ir firma turi pati kurti kit? inovacij? galimyb?.
Ir technologin? pa?anga, ir lyderio vaidmuo sukuriami tinkamos firmos
vadybos, bet ne Vyriausyb?s politikos d?ka. ?inoma, firmos turi naudotis
Vyriausyb?s teikiamomis galimyb?mis, bet jos taip pat turi nuolat siekti
savo produktams ar technologijoms nauj? galimybi? rinkoje. Savo ruo?tu
naujoms technologijoms vystantis spart?s ir konkurencija tarp inovacini?
produkt?. Kuri technologija jos viduje bus s?kmingiausia, dar kol kas sunku
pasakyti.
Apibendrinant technologini? poky?i? ir inovacij? problem?, reikia
pasakyti, kad ir valstyb? turi tur?ti savo technologin? - inovacin?
strategij?, nes tai yra valstyb?s, kaip ir firmos, i?gyvenimo rinkos
s?lygomis arba bankroto problema. Kok? inovacin? savo, kaip valstyb?s,
produkt? Lietuva ruo?iasi pateikti negailestingos globalin?s konkurencijos
s?lygomis tarptautinei XXI am?iaus rinkai? Ir ar gali valstyb?, kaip ir
firma, s?kmingai konkuruoti, jei jos darbuotojai nesuvokia firmos
strategini? tiksl?. Valstyb?, kaip ir firma, negali b?ti konkurenti?ka
visose srityse. Laikas b?t? kvalifikuotai ?vertinti technologin? valstyb?s
potencial?, apsibr??ti prioritetines inovacij? kryptis ir bent tas l??as,
kurias Lietuva paj?gi skirti naujoms technologijoms vystyti, investuoti ?
tai, kas potencialiai gali duoti naud?. Ta?iau tam reikalinga kompetencija
pagr?stas valstyb?s valdymas ir tam tinkami ?mon?s. 4 pav. S kreiv?s
prad?ios ar dar ankstesni? technologij? k?r?jai nesukurs gamini?, kurie bus
konkurenti?ki, art?jant ? S kreiv?s vir?utin? dal?. Ta?iau valstyb?s
politika turi b?ti visose srityse (mokslo, ?vietimo, ekonomikoje)
orientuota ? tai, kad sudaryt? tam prioritetines s?lygas. Dabartin?
Lietuvos mokslo, ?vietimo, pramon?s finansavimo sistema akivaizd?iai
orientuota ? S kreiv?s prad?ios ?moni? ir technologij? finansavim?. Tai
n?ra investicijos ? ateit?, bet ateities “pravalgymas”.
VI. I?vados
Kaip pamin?ta anotacijoje, kursinio darbo tikslas buvo i?nagrin?ti
informacini? inovacij? ?diegimo aspektus, problemas, aptarti b?dus ir
nu?viesti bendras vystymosi tendencijas ?ioje srityje.
Atliekant vis? pirma Europos S?jungos ?iuo klausimu paruo?t?
dokument? analiz? i?ry?k?jo keletas esmini? ?i? dokument? tr?kum?:
1) Pats did?iausias ir pagrindinis - labai daug nekonkre?ios
informacijos, med?iagos, neturin?ios ai?kaus tikslo, o tik
abstrakt?s samprotavimai ?ia kryptimi. Atsi?velgiant ? tai, kad
didelis biurokratinis aparatas ir dokument? gausa yra viena i?
skaud?iausi? greito inovacij? ?diegimo problem? (t? pripa??sta ir
patys Europos komisijos nariai), nematyti konkre?i? pastang?
stengiantis tai i?spr?sti.
2) ?is tr?kumas siejasi su pirmuoju - tai daug i? esm?s t? pat? dalyk?
nagrin?jan?i?, ta?iau skirtinguose lygiuose institucij? ir silpnas
j? tarpusavio darbo koordinavimas.
3) Nors ir remiamasi nuorodomis ? kitus dokumentus, ta?iau nuorod?
sistema per daug sud?tinga, ko pasekm?je pasimeta pagrindin?
dokumento esm? ir tikslas, kuris siekiamas j? i?leid?iant, n?ra
?vykdomas.
?inoma, ?io darbo tikslas nebuvo atlikti tokios analiz?s, ta?iau
tiesiog norisi pareik?ti savo nuomon?.
Informacini? inovacij? ?diegimo aspektai, b?dai, problemos ?iame
darbe atskleisti gana pla?iai ir panagrin?ti ?vairiais lygiais. Pa?ym?tina,
kad kuo ?emesniu lygiu atliekama inovacij? analiz? - tuo ?i analiz? tampa
konkretesn?, daugiau siejasi su praktika. Malonu pa?ym?ti, kad tokie
tyrimai atliekami ir Lietuvos autori?. Nors kol kas tai tik pirmieji
?ingsniai, bet jau bandomos daryti, remiantis naujausiomis teorijomis,
bendravalstybinio masto analiz?s, atliekama vyriausyb?s politikos kritika
(gana konstruktyvi) ir atsi?velgus ? j? manau duot? labai ap?iuopiam? ir
nauding? rezultat?. Ypa? tai svarbu ?io darbo objekto - informacini?
inovacij? srityje, kurios, kaip jau buvo min?ta auk??iau darbe, ?iuo metu
praeina savo did?iausio intensyvumo etap? ir yra labiausiai patrauklios
investavimui. Neturint ?iuo klausimu ai?kios valstybin?s politikos (tai,
deja dabar ir yra, k? galiu konstatuoti ir i? savo praktinio darbo ?ioje
srityje patirties) artimiausioje ateityje Lietuva nei?naudos labai ai?ki?
ir patraukli? galimybi? gerinant bendr? gyvenimo lyg? respublikoje.
VII. Literat?ros s?ra?as
1. Europe council. Green paper on innovation, 1995
2. V.Snitka Pa?angi? technologij? inovacinis procesas ir
komercializacija, “Inovacij? ap?valga” Nr. 5-6, 1997 balandis-
rugs?jis
3. Europe council. The First Action Plan for Innovation in Europe,
1996
4. Marone, J. Winnings in High Tech Markets. Boston: Harward Business
School Press, 1993
5. George Metakides, Esprit Direktoriaus prane?imas, III GD (Pramon?),
Europos komisija, 1994
VIII. Priedai
Страницы: 1, 2
|