Тригеры

frontas – S trigerio, taigi ir MS trigerio, b?v?. Dabar jau galima

suformuluoti svarbi? taisykl?: MS trigeris gali pereiti ? kit? b?v? (ne tik

gali, bet ir pereina, jei b?vio kitim? nustato informaciniai signalai), tik

pasibaigus impulsui valdymo ??jime C. Kadangi MS triger? valdo abudu

valdan?iojo impulso frontai (priekinis nustato M trigerio b?v? ir kartu

parengia b?vio keitimui S triger?, galinis – pakei?ia S, taigi ir MS,

trigeri? b?vius), jis vadinamas impulsais vartomu arba impulsiniu trigeriu.

Nors prielaidas trigeriui keisti b?v? informaciniai signalai sudaro dar

prie? paduodant impuls? ? valdymo ??jim?, to poky?io reikia laukti tol, kol

trunka impulsas valdymo ??jime. D?l ?ios prie?asties MS trigeris ir

vadinamas trigeriu su atid?tuoju i??jimo signalu (postponed output) ir

?ymimas 31 paveiksle parodytu ?ymeniu.

[pic]

32 pav. Valdan?iojo signalo parengties (tsu) ir ?tvirtinimo

(th) laikai

Tolimesni 10 – 15 ?vykiai laiko diagramose iliustruoja ne ?prast?j? MS

trigerio nustatym? ir numetim?, bet "vieneto ir nulio pagavim?". Padavus

impuls? ? C ??jim? (9 ?vykis), J ir K ??jim? signal? reik?m?s dar esti

lygios nuliui. Ta?iau dar nepasibaigus C impulsui, J ??jime atsiranda

vieneto signalas (10 ?vykis). J? ir "pagauna" M trigeris, paruo?damas S

trigerio apvertim? galiniu impulso C ??jime frontu (11 ?vykis).

Analogi?kai vyksta ir ne ?prastasis MS trigerio numetimas, bet

"nulio (vieneto K ??jime) pagavimas" – 13-15 ?vykiai.

[pic]

33 pav. Draud?iamas laikas informaciniams signalams

MS trigeris veiks be klaid?, jei informacini? ??jim? signalai nekis

valdan?iojo signalo C parengties ir ?tvirtinimo metu (32 pav.).

MS trigeris "negaudys vienet? ir nuli?", jei informaciniai signalai

nesikeis ne tik valdan?iojo signalo C parengties ir ?tvirtinimo metu, bet

ir tol, kol trunka valdymo signalo impulsas (33 pav.).

Impulsinio MS tipo SR trigerio schem? labai paparasta pakeisti MS

tipo D trigerio schema.

Kadangi T trigeris yra JK trigeris, kai J ( K ( T, tai ?trauk? ?i?

nedidel? patais? ? MS tipo JK trigerio funkcin? schem? (29 pav.), gausime

MS tipo T trigerio funkcin? schem?.

[pic]

34 pav. MS tipo T trigerio funkcin? schema

(J ( K ( T ( 1)

Labai paplit?s toks MS tipo T trigeris, kuriame J ( K ( T ( 1. Kai ?i?

??jim? lygiai yra fiksuoti, trigeris teturi vien? C ??jim?. ?io trigerio

funkcin? schem? (34 pav.) taip pat galima nesunkiai gauti, pakeitus 29

paveiksle parodyt? MS tipo JK trigerio funkcin? schem?.

Sudarysime ?io MS tipo T trigerio i??jimo signalo Q laiko diagram?.

Tai yra lengviau, brai?ant kelias pagalbines laiko diagramas: S trigerio C

??jimo signalo C; M trigerio i??jimo ir S trigerio ??jimo signalo M ( S2; S

trigerio i??jimo ir M trigerio R ??jimo signalo Q2 ( R1 ( ( Q bei

inversinio Q2 ( S1 ( Q; be to, tarkime, kad pradinis M trigerio i??jimo M

lygis yra auk?tas (11.18 pav.). Signal? v?linimas ?iame paveiksle

neparodytas.

Dinaminiai trigeriai

Dinamini?, arba frontais valdom? (edge triggered), trigeri? strukt?ra

labai pana?i ? MS trigeri?: jie taip pat sudaryti i? dviej? nuosekliai

sujungt? SRC trigeri?, ? kuri? C ??jimus paduodami inversiniai vienas kito

at?vilgiu signalai. Nuo MS trigeri? ?ie trigeriai skiriasi tuo, kad juose

tiesioginis C signalas patenka ? antr?j? triger?, o inversinis – ? pirm?j?.

Populiariausias yra dinaminis D trigeris. Tod?l jam ?iame poskyryje

skirsime daugiausia d?mesio.

Dinaminio D trigerio schema ir veikimas

Dinaminio D trigerio funkcin? schema parodyta 35 paveiksle.

[pic]

35 pav. Dinaminio D trigerio funkcin? schema

?inodami, kaip veikia SRC trigeriai, galime nubrai?yti dinaminio D

trigerio i??jimo signalo laiko diagramas, atitinkan?ias konkre?ias ??jimo

signal? laiko diagramas (36 pav). ?iame paveiksle parod?me ir signalo Q1

laiko diagram?. Kad b?t? papras?iau, signal? v?linimo laik? neparod?me.

[pic]

36 pav. Dinaminio D trigerio laikos diagramos

Tarkime, kad pradinis Q1 lygis buvo ?emas. I? 36 paveikslo laiko

diagram? matyti, kad D trigeris yra valdomas (i??jime Q atkartoja ??jimo D

signal?) tik signalo C priekinio fronto metu: Q po C priekinio fronto yra D

iki C priekinio fronto. Kol trunka neigiamas C impulsas, D trigeris negali

pereiti ? kit? b?v?, nes yra nevaldomas antrasis trigeris. Kol trunka

teigiamas C impulsas, D trigeris negali pereiti ? kit? b?v?, nes tuomet

pirmasis trigeris yra nevaldomas. Ar trigeris valdomas bent priekinio C

fronto metu? Taip, nes leidimas keisti b?v? ? antr?j? triger? ateina

anks?iau, negu draudimas ? pirm?j? triger?. Tad antrasis trigeris jau

valdomas, kai pirmasis dar valdomas. Tas laiko intervalas, kai, pasibaigus

signalo C priekiniam frontui, dinaminis trigeris perduoda signal? i? ??jimo

D ? i??jim? Q, yra labai trumpas ir lygus inverterio v?linimo laikui. Tik

to trumpo intervalo metu abu nuosekliai sujungti trigeriai turi leidim?

keisti b?v?.

[pic]

39 pav. Priekiniu (a) ir galiniu (b) C impulso frontu valdom? dinamini? D

trigeri? ?ymenys

Dinaminio D trigerio, valdomo priekiniu (a) ir galiniu (b) C ??jimo

impulso frontu, grafiniai ?ymenys parodyti 39 paveiksle.

Priekiniu frontu valdom? dinamin? triger? galima paversti galiniu

frontu valdomu, ?jungus ? C ??jim? papildom? inverter? (37 pav.).

[pic]

37 pav. Dinaminio D trigerio priekinio valdan?iojo impulso fronto keitimas

galiniu (a) ir atvirk??iai (b)

Iki ?iol nagrin?jome tik dinamin? D triger?. Ta?iau esti ir kitoki?

dinamini? trigeri?. I? to, kas iki ?iol pasakyta, nesunku prieiti i?vad?,

kad asinchronini? dinamini?, kaip ir MS, trigeri? neb?na. Be aptartojo D

trigerio dar gali b?ti SR, JK ir T dinaminiai trigeriai.

[pic]

38 pav. Laiko ribojimai dinaminiams trigeriams, valdomiems priekiniu (a)

ir galiniu (b) C impulso frontu

Nuo dinaminio D trigerio funkcin?s schemos (35 pav.) ma?iausiai

skiriasi SRC dinaminio trigerio schema. J? gausime, pa?alin? inverter?,

jungiant? D ??jim? su pirmojo SRC trigerio R ??jimu, o pastar?j? naudodami

kaip savaranki?k? dinaminio trigerio ??jim?.

Dinaminiai trigeriai veiks be klaid?, jei signalai j? informaciniuose

??jimuose (D, S ir R, J ir K arba T) nekis signalo C parengties ir

?tvirtinimo metu (38 pav.).

Dinaminio D trigerio detalus apra?ymas

Tai, kad sinchronin?se trigerin?se schemose da?niausiai naudojami

dinaminiai D trigeriai, lemia kelios prie?astys. Pirma, galimyb? tiksliai

sinchronizuoti tokio trigerio b?vi? kait? valdan?iojo impulso frontu.

Antra, gana nesud?tinga dinaminio D trigerio schema. Tre?ia, D trigerius

apra?yti papras?iau negu bet kuriuos kitus trigerius, tod?l ir schemas su

?iais trigeriais analizuoti ir projektuoti yra lengviau.

?? ir 23 poskyr?, kuriais baigiame vienuolikt?j? skyri?, gal?tume

pavadinti ?vadu ? trylikt?j? skyri?, skirt? sinchronini? trigerini? schem?

projektavimui. Kadangi dinaminis D trigeris yra sinchronin? trigerin?

schema, tai ir kitos sinchronin?s trigerin?s schemos apra?omos ir

nagrin?jamos taip pat, kaip ir aptariamasis trigeris.

?iame poskyryje u?ra?ysime dinaminio D trigerio charaktering?j?

lygt?, sudarysime jo Karno, ?vyki? ir b?vi? kaitos diagramas.

Kaip ir bazini? trigeri?, taip ir dinaminio D trigerio

charaktering?j? lygt? u?ra?ysime remdamiesi v?linan?iojo trigerio modeliu.

?io trigerio funkcin? schema parodyta 40, a paveiksle, login? schema

(modelis) – 40, b paveiksle. Modelio v?linimo grandis ?jungta ?

gr??tamojo ry?io kilp? taip, kad ji atskirt? trigerio ?io

[pic]

40 pav. Dinaminio D trigerio funkcin? schema (a)

ir login? schema – v?linan?iojo trigerio modelis (b)

b?vio ir kito b?vio i??jimo signalus. Pirmojo trigerio kito b?vio i??jimo

signalas Y1 yra ?io b?vio i??jimo signalo y1, informacinio signalo D ir

valdan?iojo signalo C funkcija. Login? schema vaizd?iai rodo, kad

informacinio ??jimo signalas D pasiekia i??jim?, pra?j?s tris loginius

elementus, tai yra (t1 ( 3t1LE . Kol C ( 0, tol pirmasis trigeris T1 yra

pralaidus, tad iki priekinio C impulso fronto pakanka laiko, kad y1 reik?m?

tapt? tokia pati, kaip ir Y1. Antrasis trigeris pralaidus, kai C ( 1. ?io

trigerio b?v? nustato Y1, kai C tampa lygus vienetui. Kito b?vio i??jimo

signalas Y2 yra argument? Y1, y2 ir C funkcija. ?vertin?, kad Y1 priklauso

nuo y1, D ir C, galime teigti, kad Y2 yra argument? y1, y2, D ir C

funkcija.

Remdamiesi modeliu, gauname:

Y1 ( (y1 + CD) +CD ( (y1 + CD) ( (C+D) ( y1C + y1D + CD

Y2 ( (y2 + Y1C)+Y1C ( (y2 +Y1C) ( (Y1+C) ( y2Y1 + y1C + y2C ( (Y1

(y2 + C)+y2C ( (y1 C+ y1D +CD) ( (y2+C) +y2C (

(y1C + y1y2C +y1 CD +y1y2D + y2CD + y2C ( y1C +y1y2D +y2C

Trigeri? T1 ir T2 Karno diagramos sudaromos pagal apvest?sias

charaktering?sias lygtis: trigeri? i??jimo signal? kit? b?vi? Y1 ir Y2

reik?m?s yra ?i? b?vi? y1 ir y2 bei i?orini? ??jimo signal? C ir D

funkcijos (41, a ir b pav.). ? trigerio T1 Karno diagram? (41, a pav.)

dirbtinai ?trauktas argumentas y2, nuo kurio reik?m?s kitas trigerio T1

b?vis nepriklauso. Tai padaryta vien tam, kad b?t? galima sudaryti

kompozicin? dinaminio D trigerio (trigerin?s schemos) Karno diagram?,

parodyt? 41, c paveiksle, jungian?i? trigeri? T1 ir T2 Karno diagramas a ir

b paveiksluose. Paprastai projektuojant trigerines schemas sudaromos tik

kompozicin?s Karno diagramos, ? kurias ?ra?omi vis? trigerin?s schemos

trigeri? b?viai (taip sutaupoma vietos ir laiko).

[pic]

41 pav. SRC trigeri? T1 ir T2 Karno diagramos (a, b)

bei kompozicin? dinaminio D trigerio Karno diagrama (c)

Kompozicin?je Karno diagramoje dinaminis D trigeris, kaip ir kiekviena

trigerin? schema su dviem trigeriais, apib?dinamas keturiais skirtingais

trigeri? ?i? b?vi? rinkiniais, pa?ym?tais raid?mis a, b, c ir d. Stabil?s

b?viai yra pabraukti.

[pic]

42 pav. Dinaminio D trigerio

?vyki? diagrama

Dinaminio D trigerio veikim? vaizd?iai iliustruoja jo ?vyki? (42 pav.)

ir b?vi? kaitos (43 pav.) diagramos. Abi jos sudaromos remiantis

kompozicine Karno diagrama.

?vyki? diagramoje ?ra?yti kiti trigerio b?viai. Aptardami rodykl?mis

parodytus ?vykius, vykstan?ius kintant i?oriniams ??jimo signalams,

prisiminkime, kad kiekvienas ?vykis baigiasi stabiliu b?viu.

Nagrin?jim? prad?sime nuo stabilaus D trigerio b?vio y1y2CD ( 0000.

Numeruotus diagramoje ?vykius atitinka tokie ??jim? signal? poky?iai:

1. C ( 0(1; 2. D ( 0(1; 3. C ( 1(0; 4. C ( 0(1; 5. D ( 1(0; 6. D

( 0(1; 7. C ( 1(0; 8. D ( 1(0.

Pirmasis ?vykis – signalo C reik?m?s pokytis i? 0 ? 1. Kadangi

informaciniame ??jime, kaip ir buvo, taip ir liko D ( 0, tai n? vieno

trigerio b?vis nepasikeit?, dinaminis trigeris i?liko stabiliame b?vyje a.

Antrojo ?vykio metu D pakito i? 0 ? 1, kai C jau buvo lygus 1, tad y2 ir

dinaminio trigerio stabilus a b?vis nepakito. Tre?iojo ?vykio metu C pakito

i? 1 ? 0, leisdamas trigeriui T1 pereiti ? kit? b?v?. Trigerio T2 b?vis

nepakito. Tolesnius ?vykius i?nagrin?kite savaranki?kai.

[pic]

43 pav. Dinaminio D trigerio

b?vi? kaitos diagrama

Ir kompozicin? Karno diagrama, ir ?vyki? diagrama, ir b?vi? kaitos

diagrama gerai paai?kina dinaminio D trigerio ypatybes. Paprastai pakanka

sudaryti ir i?nagrin?ti bent vien? i? j? – t?, kuri atrodo vaizd?iausia.

Projektuojant trigerines schemas, da?niausiai sudaromos kompozicin? Karno

ir b?vi? kaitos diagramos. Mes pateik?me visas jas vien d?l to, kad

i?moktum?te sudaryti ir nagrin?ti bet kuri? i? j?.

?iame poskyryje i?d?styta dinaminio D trigerio apra?ymo ir jo ypatybi?

nagrin?jimo metodika tinka ne tik dinaminiam ar kitam sud?tingam trigeriui,

bet ir bet kuriai trigerinei schemai.

Sutrumpintosios trigeri? b?vi? reik?mi? lentel?s ir lygtys

Projektuojant trigerines schemas, da?nai taikomos sutrumpintosios

trigeri? b?vi? reik?mi? lentel?s ir lygtys bei trigeri? ?adinimo signal?

reik?mi? lentel?s ir lygtys.

Sutrumpintosios trigeri? b?vi? reik?mi? lentel?s ir lygtys yra labai

paprastos, tod?l lengvai ?simenamos. Jos pabr??ia skirtum? tarp keturi?

trigeri? tip?: SR, D, JK ir T (11.1 – 5 lent.). Kad b?t? papras?iau, ?ios

lentel?s sudaromos elementariam asinchroniniam i?vardint? trigeri?

variantui, nors galioja ir sinchroniniams trigeriams, kai ? j? valdymo

??jimus yra paduotas signalas C ( 1, leid?iantis ?iems trigeriams keisti

b?vius.

Sutrumpintose lentel?se u?ra?omos kito trigerio b?vio Q reik?m?s,

atitinkan?ios visus galimus signal? informaciniuose ??jimuose derinius.

2 lentel?. Sutrumpintoji SR trigerio b?vi? reik?mi? lentel?

|I?oriniai ??jimo |Kito b?vio |?vykis |

|signalai |signalas | |

| |i??jime | |

|S |R |Q | |

|0 |0 |q |B?vis nekinta |

|0 |1 |0 |Numetimas |

| | | |(i?trynimas) |

|1 |0 |1 |Nustatymas |

| | | |(?ra?ymas) |

|1 |1 |x |Draud?iamasis |

| | | |rinkinys |

3 lentel?. Sutrumpintoji D trigerio b?vi? kaitos lentel?

|I?orinis |Kito b?vio |?vykis |

|??jimo |signalas | |

|signalas |i??jime | |

|D |Q | |

|0 |0 |Numetimas (i?trynimas)|

|1 |1 |Nustatymas (?ra?ymas) |

4 lentel?. Sutrumpintoji JK trigerio b?vi? kaitos lentel?

|I?oriniai ??jimo|Kito b?vio |?vykis |

|signalai |signalas | |

| |i??jime | |

|J |K |Q | |

|0 |0 |q |B?vis nekinta |

|0 |1 |0 |Numetimas |

| | | |(i?trynimas) |

|1 |0 |1 |Nustatymas |

| | | |(?ra?ymas) |

|1 |1 |q |Apsivertimas |

5 lentel?. Sutrumpintoji T trigerio b?vi? kaitos lentel?

|I?orinis |Kito b?vio | |

|??jimo |signalas |?vykis |

|signalas |i??jime | |

|T |Q | |

|0 |q |B?vis nekinta |

|1 |q |Apsivertimas |

Sutrumpintosios b?vi? lentel?s vaizd?iai parodo, kad JK trigeris yra

universalus: kai J ( S ir K ( R, esant trims leistiniems S ir R rinkiniams,

jis veikia taip pat, kaip ir SR trigeris, kur?, savo ruo?tu, lengva

pakeisti ? D triger?; kai J ( K ( T, jis veikia kaip T trigeris. D?l ?ios

prie?asties kai kuriose mikroschem? serijose gaminami tik universal?s JK

trigeriai. Dinaminiai trigeriai apskritai b?na tik D ir JK tip?, nes SR ir

T dinaminius trigerius paprasta sudaryti i? dinamini? JK trigeri?.

Pagal b?vi? reik?mi? lenteles galima u?ra?yti trigeri? lygtis.

Prad?sime nuo SR trigerio. Pagal mintermo apibr??im?

Q(S,R) ( f0 ( m0 + f1 ( m1 + f2 ( m2 + f3 ( m3 (

( q S R + 0 ( S R + 1 ( S R + x ( S R ( q S R + S R + x ( S

R.

[pic]

40 pav. SR trigerio Karno diagrama

Galutin? SR trigerio lygt? gausime pritaik? Karno diagram? (40 pav.):

Q(S, R) ( p1 + p2 ( S + q ( R .

D trigerio lygtis, atitinkanti jo b?vi? reik?mi? lentel?, akivaizdi:

Q(D) ( D.

Poskyrio prad?ioje min?jome, kad projektuojant trigerius ir

trigerines schemas naudoja dar vienas trigerius apra?an?ias, vadinam?sias

?adinimo signal? reik?mi?, lenteles (angl. – exitation table). ? jas

?ra?omi trigerio ??jimo, arba ?adinimo, signalai, sukuriantys visus galimus

?io ir kito trigerio b?vio signal? derinius.

6 lentel?. SR trigerio ?adinimo signal? reik?mi? lentel?

|?io ir kito b?vio i??jimo|I?oriniai ??jim? (?adinimo)|

|signalai |signalai |

|q |Q |S |R |

|0 |0 |0 |x |

|0 |1 |1 |0 |

|1 |0 |0 |1 |

|1 |1 |x |0 |

7 lentel?. D trigerio ?adinimo signal? reik?mi? lentel?

|?io ir kito b?vio i??jimo|I?oriniai ??jimo (?adinimo)|

|signalai |signalai |

|q |Q |D |

|0 |0 |0 |

|0 |1 |1 |

|1 |0 |0 |

|1 |1 |x |

8 lentel?. JK trigerio ?adinimo signal? reik?mi? lentel?

|?io ir kito b?vio i??jimo|I?oriniai ??jim? (?adinimo)|

|signalai |signalai |

|q |Q |J |K |

|0 |0 |0 |x |

|0 |1 |1 |x |

|1 |0 |x |1 |

|1 |1 |x |0 |

7 lentel?. T trigerio ?adinimo signal? reik?mi? lentel?

|?io ir kito b?vio i??jimo|I?oriniai ??jimo (?adinimo)|

|signalai |signalai |

|q |Q |T |

|0 |0 |0 |

|0 |1 |1 |

|1 |0 |1 |

|1 |1 |0 |

Remdamiesi ?adinimo signal? reik?mi? lentel?mis, galime u?ra?yti

trigeri? ?adinimo lygtis. Papras?iausia D trigerio ?adinimo lygtis: D ( Q.

Nesud?tinga ir T trigerio ?adinimo lygtis: T ( q ( Q . Paprastos ?adinimo

lygtys didele dalimi lemia D ir T trigeri? populiarum? projektuojant

trigerines schemas.

LITERAT?RA

1. G. Eidukevi?ius, A. Kajackas. Radioelektronikos pagrindai. D2. – V.:

Mokslas, 1977. –312 p.

2. П. Хоровиц, У. Хилл. Искусство схемотехники. В 3-х томах. Пер. с англ.

- М.: Мир, 1993.

3. Mark M. Horenstein. Microelectronic circuits and devices. Prentice-

Hall International, 1990. – 902 p.

TESTAS

1. Kada dviej? stabili? b?vi? atminties l?stel? tampa trigeriu?

a. Kai joje sudaromi atskirti vienas nuo kito ??jimai ir i??jimai.

b. Kai joje sudaromas ??jimas

c. Kai joje sudaromas i??jima

2. Kod?l ??jimo signal? rinkinys S = 1 ir R = 1 SR trigeriui yra

draud?iamas?

a. Nes jis vienareik?mi?kai nustato ?io trigerio i??jimuose Q = Q =

1

b. Nes jis vienareik?mi?kai nustato ?io trigerio i??jimuose Q = Q =

0.

c. Nes jis vienareik?mi?kai nustato ?io trigerio i??jimuose Q > Q

3. D trigeris – tai:

a. SR trigeris, turintis vien? informacin? ??jim? D ( S.

b. SR trigeris, turintis vien? informacin? ??jim? D > S

c. SR trigeris, turintis vien? informacin? ??jim? D < S

4. Kur nukreipti sinchroniniuose JK trigeriuose gr??tamojo ry?io

signalai?

a. ? ??jimus pro laiko vartus.

b. ? ??jimus ir i??jimus pro laiko vartus

c. ? i??jimus pro laiko vartus

5. T trigeris – tai

a. JK trigeris, kuriame J > K > T

b. JK trigeris, kuriame J ( K ( T.

c. JK trigeris, kuriame J < K < T

6. Realaus trigerio:

a. I??jimo signalas v?luoja ??jimo signal? at?vilgiu.

b. ??jimo signalas v?luoja i??jimo signal? at?vilgiu

c. Viskas laiku

7. Kaip galima sudaryti konkretaus MS tipo trigerio schem??

a. Tai gal?t? b?ti SR arba T impulsinis MS tipo trigeris

b. Tai gal?t? b?ti SR, D, JK arba T impulsinis MS tipo trigeris.

c. Tai gal?t? b?ti JK arba D impulsinis MS tipo trigeris

8. Bazinius trigerius sudaro:

a. Du loginiai elementai, susieti kry?miniais gr??tamaisiais

ry?iais.

b. Tris loginiai elementai, susieti kry?miniais gr??tamaisiais

ry?iais

c. Vienas loginis elementas

9. Kas ?viks JK trigeriui, kai J = 0, K = 1 ir Q = 0?

a. B?vis nekinta

b. Apsivertimas

c. Numetimas (i?trynimas).

10. Kas ?viks D trigeriui, kai D = 1 ir Q = 1?

a. B?vis nekinta

b. Numetimas (i?trynimas)

c. Nustatymas (?ra?ymas).

11. Kas ?viks D trigeriui, kai D = 0 ir Q = 0?

a. B?vis nekinta

b. Numetimas (i?trynimas).

c. Nustatymas (?ra?ymas)

12. Kas ?viks JK trigeriui, kai J = 0, K = 1 ir Q = q?

a. B?vis nekinta.

b. Apsivertimas

c. Numetimas (i?trynimas)

13. Kas ?viks T trigeriui, kai T = 0 ir Q = q?

a. B?vis nekinta.

b. Apsivertimas

c. Numetimas (i?trynimas)

14. Kas yra trigeris?

a. Loginis ?taisas, turintis du ir tik du stabilius b?vius, ir du

inversinius vienas kito at?vilgiu i??jimus.

b. Loginis ?taisas, turintis viena ir tik viena stabilu b?v?

c. Loginis ?taisas, turintis du ir tik du stabilius b?vius, ir

viena inversini i?ejim?

15. Kaip dar vadinami trigeriai ir schemos su trigeriais?

a. B?vi? automatai.

b. Lo?imo automatai

c. Stiprintuvai

16. Kas sudaro bazinius trigerius?

a. Vienas loginis elementas

b. Tris loginiai elementai, susieti kry?miniais gr??tamaisiais

ry?iais

c. Du loginiai elementai, susieti kry?miniais gr??tamaisiais

ry?iais.

17. I? ko sudaromi sud?tingesni trigeriai?

a. I? bazinio trigerio ir triger? valdan?ios schemos.

b. I? bazinio trigerio

c. I? triger? valdan?ios schemos

18. Kaip galima apra?yti trigerio veikim??

a. Jo i??jimo signal? laiko diagramomis, sudarytomis pagal i?orini?

??jimo signal? laiko diagramas.

b. Jo i??jimo signal? laiko diagramomis

c. Jo ??jimo signal? laiko diagramomis

19. K? ?ymim J ?

a. Trigerio i??jim?

b. Trigerio ??jim?.

c. Trigeri

20. Kaip galima sudaryti konkretaus MS tipo trigerio schem??

a. Tai gal?t? b?ti SR arba T impulsinis MS tipo trigeris

b. Tai gal?t? b?ti JK arba D impulsinis MS tipo trigeris

c. Tai gal?t? b?ti SR, D, JK arba T impulsinis MS tipo trigeris.

21. Kokie trigeriai da?niausiai naudojami sinchronin?se trigerin?se

schemose

a. Dinaminiai D trigeriai.

b. Baziniai SR trigeriai

c. JK trigeriai

22. I? ko sudaryti dinaminiai trigeriai?

a. I? dviej? nuosekliai sujungt? SRC trigeri?.

b. I? dviej? nuosekliai sujungt? SR trigeri?

c. I? dviej? nuosekliai sujungt? T trigeri?

23. MS triger? valdo:

a. Vienas valdan?iojo impulso frontas

b. Du valdan?iojo impulso frontai.

c. Niekas nevaldo

24. Dviej? stabili? b?vi? atminties l?stel? tampa trigeriu kai:

a. Kai joje sudaromas ??jimas

b. Kai joje sudaromi atskirti vienas nuo kito ??jimai ir i??jimai.

c. Kai joje sudaromas i??jima

25. Kaip ?ymimas ??jimo signalas?

a. S.

b. Q

c. R

26. Kiek logini? element? sudaro dviej? b?vi? atminties l?stel?s login?

schem??

a. Vieno

b. Dviej?.

c. Trij?

27. Kaip atrodo D trigerio lygtis, atitinkanti jo b?vi? reik?mi? lentel??

a. Q(D) ( D.

b. D(Q) = Q

c. T(D) = D

28. Kaip galima i?reik?ti T triger??

a. JK trigeris, kuriame J > K > T

b. JK trigeris, kuriame J < K < T.

c. JK trigeris, kuriame J = K = T.

29. Kok? triger? sudaro du nuosekliai sujungti SRC trigeriai?

a. Sinchronin?

b. Asinchronin?

c. Dinamin?.

30. Kaip ?ymimas trigerio ??jimas?

a. R

b. J.

c. Q

31. Kada JK trigeris yra universalus?

a. kai J ( S ir K ( R.

b. kai J > S ir K = R

c. kai J = S ir K < R

32. Priklausomai nuo kokoio loginio elemento atmainos veikia login?

schema?

a. TRTL ir TTL

b. nMOP ir KMOP

c. vekia nepriklausomai.

33. Ka vienareik?mi?kai nustato signalas S = 1, kai login?s schemos

??jimuose yra signal? rinkinys S = 1 ir R = 0?

a. Q = 0.

b. Q=1

c. Q=q

34. Kas yra kiekvieno trigerio svarbiausioji dalis?

a. Trij? stabili? b?vi? atminties l?stel?

b. Dviej? stabili? b?vi? atminties l?stel?.

c. Vien? stabili? b?vi? atminties l?stel?

35. Kas sudaro dviej? b?vi? atminties l?stel?s schem??

a. Du var?inio stiprintuvo laipsniai.

b. Vienas var?inio stiprintuvo laipsnis

c. Tris var?inio stiprintuvo laipsniai

36. Ar galimas b?vis, kai abu tranzistoriai praviri?

a. Galimas, bet nestabilus.

b. Negalimas

c. Galimas

37. Kam naudojama schema, kurioje galimi tik du stabil?s b?viai?

a. Kaip atminties l?stel? dviej? bit? informacijai saugoti

b. Kaip atminties l?stel? vieno bito informacijai saugoti.

c. Kaip atminties l?stel? trij? bit? informacijai saugoti

38. Kas sudaro dviej? b?vi? atminties l?stel?s login? schem? sudaro?

a. Du loginiai elementai.

b. Tris loginiai elementai

c. Keturi loginiai elementai

39. Kaip vadinami du bazinio SR trigerio ??jimo signal? rinkiniai SR = 10

ir SR = 01?

a. aktyviaisiais arba nustatan?iaisiais.

b. u?darais

c. pasyviais

40. Kiek trigeris turi ??jimo signal??

a. Vien?

b. Du

c. Tris.

41. Kam tinka Karno diagram??

a. Trigerio b?vio stabilumui nustatyti.

b. Trigerio b?vio nustatyti

c. Trigerio reik?m? nustatyti

42. Kas ?ra ?vyki? diagrama?

a. Tai modifikuota Karno diagrama.

b. Tai trigerio b?vio diagrama

c. Tai trigerio lygties diagrama

43. Pagal trigerio strukt?r? skiriami:

a. SR, D, JK ir T trigeriai.

b. ~S~R, J, T ir D trigeriai

c. JK ir T trigeriai

44. Kada dviej? stabili? b?vi? atminties l?stel? tampa trigeriu kai:

a. Kai joje sudaromas ??jimas

b. Kai joje sudaromi atskirti vienas nuo kito ??jimai ir i??jimai.

c. Kai joje sudaromas i??jima

45. I? ko sudaromi sud?tingesni trigeriai?

a. I? bazinio trigerio ir triger? valdan?ios schemos.

b. I? bazinio trigerio

c. I? triger? valdan?ios schemos

46. Kas tinka Trigerio b?vio stabilumui nustatyti?

a. Karno diagrama.

b. B?vi? diagrama

c. Laiko diagrama

47. Kaip galima apibr??ti D triger??

a. tai SR trigeris, turintis vien? informacin? ??jim? D ’ S.

b. tai JK trigeris, turintis vien? informacin? ??jim? D ’ S

c. tai ~S~R trigeris, turintis vien? informacin? ??jim? D ’ S

48. Kai C ’ 1, ??jimo signal? rinkinys JK ’ 00 (CJK ’ 100) yra:

a. pastovus

b. pasyvus.

c. kintantis

49. Kaip skiriami trigeri? strukt?r?:

a. Pagal ~S~R, J, T ir D trigeriai

b. Pagal SR, D, JK ir T trigeriai.

c. Pagal JK ir T trigeriai

50. Ka vienareik?mi?kai nustato signalas S = 1, kai login?s schemos

??jimuose yra signal? rinkinys S = 1 ir R = 0?

a. Q = 0.

b. Q=1

c. Q=q

51. Kok? triger? sudaro du nuosekliai sujungti SRC trigeriai?

a. Sinchronin?

b. Asinchronin?

c. Dinamin?.

52. Realaus trigerio:

a. I??jimo signalas v?luoja ??jimo signal? at?vilgiu.

b. ??jimo signalas v?luoja i??jimo signal? at?vilgiu

c. Viskas laiku

53. Kas sudaro bazinius trigerius?

a. Tris loginiai elementai, susieti kry?miniais gr??tamaisiais

ry?iais

b. Du loginiai elementai, susieti kry?miniais gr??tamaisiais

ry?iais.

c. Vienas loginis elementas

54. Koks trigeris prakti?kai retai taikomas?

a. Sinchroninis JK.

b. Dinaminis D

c. Bazinis SR

55. Kas tinka Trigerio b?vio stabilumui nustatyti?

a. Karno diagrama.

b. B?vi? diagrama

c. Laiko diagrama

56. Kokie trigeriai naudojami norint i?spr?sti potencialini? JK ir T

trigeri? generavimo problem??

a. Dinaminiai D

b. Impulsiniai MS.

c. Baziniai SR

57. Kai C ’ 1, ??jimo signal? rinkinys JK ’ 00 (CJK ’ 100) yra:

a. pastovus

b. pasyvus.

c. kintantis

58. Ar galimas b?vis, kai abu tranzistoriai praviri?

a. Galimas, bet nestabilus.

b. Negalimas

c. Galimas

59. Kaip galima lengvai pakeisti impulsinio MS tipo SR trigerio schem??

a. MS tipo D trigerio schema.

b. SR tipo MS trigerio schema

c. MS tipo T trigerio schema

60. Kas yra kiekvieno trigerio svarbiausioji dalis?

a. Trij? stabili? b?vi? atminties l?stel?

b. Dviej? stabili? b?vi? atminties l?stel?.

c. Vien? stabili? b?vi? atminties l?stel?

Страницы: 1, 2, 3, 4