Grupes efektyvumo veiksniai

Grupes efektyvumo veiksniai

Vilniaus universiteto

Filosofijos fakulteto

Psichologijos specialyb?s

II kurso student?s

Viktorijos Savko

Kursinis darbas. Tema:

Grup?s efektyvumo veiksniai

Darbo vadovas: v.a. V.Lepe?ka

Vilnius

2000

Turinys

1. ?vadas

3

2. Darbo grup?s samprata

4

3. Efektyvios grup?s charakteristikos

5

4. Efektyvios grup?s vadovo charakteristikos

8

5. Grup?s formavimosi prie?astys

9

6. Grup?s efektyvumo veiksniai:

1) Individ? charakteristikos

12

2) Grup?s charakteristikos

a) grup?s sud?tis

13

b) grup?s strukt?ra

15

3) Grup?s atmosfera

19

8. Reziume

24

9. Literat?ra

25

?vadas

Istorija rodo, kad dirbanti komanda n?ra dirbtinas rei?kinys.

?mogus kaip socialin? b?tyb? siekia sukurti grup? ir ?silieti ? j?,

kad jaust?si patogiau ir saugiau. Grup?s egzistuoja visur: futbolo

komandos, architektai, dirbantys vien? bendr? projekt?, darbinink?

art?l? gamykloje, pagaliau, ?eima.

?iandieniniose diskusijose apie organizacijas vis da?niau kalbama

apie darbo grupes ir komandas. Kai kurie ekspertai teigia, jog

efektyviam firm? egzistavimui reikalingos ma?os darbo grup?s, kurios

u?tikrina veiklos ?vairov?. Darbo grup?s vaidina svarb? vaidmen? taip

vadinamojoje vadybos transformacijoje (Walton, 1985). Pasak Hackman

(1986), ateityje organizacija remsis nari? sav?s valdymu.

Grup?s faktoriai ne vis? laik? buvo pripa??stami organizacij?

teoretik?. Analiz? ir d?mesys buvo nukreipti ? formaliai apibr??tas

ir valdybos pripa?intas grupes. Tuomet neformalios grup?s ?taka yra

visaapimanti ir atlieka gyvybi?kai svarb? vaidmen? organizacijoje.

Neformalios grup?s egzistuoja vis? tip? organizacijose, jos

nustato ir ?tvirtina savus elgesio ir darbo na?umo standartus. Yra

?inoma, kad bendradarbiavimo tarp formali? ir neformali? grupi?

pasekm? veda prie darbo na?umo padid?jimo bei praleidin?jim? ir darbo

j?gos tekamumo suma??jimo, o tai yra bet kurios valdybos tikslas.

Tam, kad pasiekt? efektyvios grup?s auk?tybi?, reikia i?nagrin?ti

?vairius grup?s aspektus, jos galimybes ir apribojimus, faktorius,

?takojan?ius grup?s efektyvum?.

Darbo grup?s samprata

S?vok? ''grup?'' mes suprantame kaip 'tam tikras ?moni? skai?ius,

kurie reguliariai s?veikauja ir bendrauja tarpusavyje ir laiko save

ka?kokia i?siskirian?ia nuo kit? bendruomene.

Grup?s nariai sukuria bendras normas, pasiskirsto tarpusavyje

roles ir bendradarbiauja siekiant bendr? tiksl?' (P.Deziel,

U.Mc'Ranian, 1993). Kalbant apie organizacijas, darbuotoj? grup?s,

arba komandos (workteam) s?voka suprantama kaip 'santykinai nedidel?

nepriklausom? individ? grup?, kur nariai pasiskirsto tarpusavyje

atsakomyb? u? darbo rezultatus ir pasekmes savo organizacijai.

Komandos savo darbo eigoje paruo?ia ir i?vysto darbo stimul?, krypt?

ir atsakomyb? siekiant ai?kiai nubr??to tikslo' (E.Sundstrom et al.,

1990).

J.R.Katzenbach ir D.K.Smith nuomone, reikia skirti dirban?ias

grupes nuo komand?: ' Komandos esm? yra bendroje atsakomyb?je: be jos

grup? dirba kaip tam tikras skai?ius individ?, su ja grup? tampa

stiprus kolektyvinio darbo vienetas.Tod?l darbo grup?s na?umas -

funkcija to, k? daro grup?s nariai kaip individai, tuomet komandos

na?umas yra ne vien individual?s rezultatai, bet ir taip vadinamas

kolektyvinio darbo produktas'. Pagal ?iuos autorius, komanda -

nedidelis skai?ius ?moni?, turin?i? tam tikrus ?g?d?ius, suri?t?

bendro tikslo arba tiksl? ir atsaking? u? savo veikl? ir jos pob?d?

(J.Katzenbach, D.Smith, 1998).

Valdyti bei adekva?iai suprasti organizacij? ne?manoma, jei jas

nagrin?ti kaip individ? susiburim? arba beasmeni? institucij?. Tam

kad efektyviai valdyti individus organizacijoje, reikalinga valdyti

grupes, kurioms individai priklauso. Grup? - unikalus elementas, nes

jos ?taka individui gali b?ti stipresn? u? formali?j?.

Organizacij? ypatingo d?m?sio darbo grup?ms prie?astys buvo

aptartos ne vien? kart?. H.Robbins ir M.Finley savo knygoje ''Why

teams don’t work",(1995) ("Kod?l komandos nedirba'' ) paband?

apibendrinti komandos reik?m?:

komandos padidina darbo na?um?;

komandos pagerina informacijos apsikeitim?, nes j? r?pestis yra

dalinimasis informacija;

komandos darbo galimyb?s i?eina u? paprastos grup?s galimybi? rib?. Kai

u?duoties prigimtis daugiafunkcin?, joks asmuo ar pareig?n? grup? negali

b?ti prilyginami komandos nari? ?vairiapusi?kumui ?ini? bei ?g?d?i?

prasme;

komandos geriau panaudoja resursus. Per komand? panaudojim? organizacijos

sutelkia intelektualin? resurs? tiesiogiai ties problema;

komandos yra k?rybi?kesn?s ir efektyvesn?s problem? sprendime. Jos yra

geresn?s d?l daugelio prie?as?i?: jos motyvuotos, ar?iau vartotojo bei

suderina daug perspektyv?. Rezultatas: jos nei?vengiamai ?ino daugiau

apie organizacijos m?stus, negu hierarchijos nariai gali ?inoti;

komandos daro auk?tesn?s kokyb?s sprendimus. Komandos esm? yra

pasidalinimas ?iniomis ir j? betarpi?kas vertimas ? vadovavimo

pasidalijim?;

komandos - tai geresn?s kokyb?s prek?s ir paslaugos. Kokyb?s pagerinimas

reikalauja i? kiekvieno geriausi? id?j? ir j?g?. Kadangi komandos

pagerina ?ini? lyg?, tinkamu laiku pritaikytos ?inios yra nepertraukiamo

tobul?jimo pagrindas;

sudarydamos visyb?, komandos diferencijojasi. ?is sakinys reikalauja

paai?kinimo: ?iandien organizacijos nori suma?inti savo dyd? ir

efektyviau dirbti, ta?iau susid?ria su susiskaldymo problemomis. Komandos

leid?ia organizacijai sujungti ?mones su skirtingo pob?d?io ?iniomis

vengiant organizacijos audinio supli?imo.

Grup?s efektyvumo apibr??imas

Taigi, kaip mes suprantame grup?s efektyvumo termin??

J.R.Hackman ir R.E.Walton siulo 3 grup?s efektyvumo matmenis:

1) laipsnis to, kiek grup?s produktyvus i?dirbis (t.y.gaminys arba

paslauga) atitinka kokyb?s ir kiekyb?s standartus, gaunan?i?,

tikrinan?i? ir/arba naudojan?i? ?? i?dirb? ?moni? savalaiki?kum?.

2) laipsnis to, kiek darbo atlikimo procesas padidina grup?s nari?

tarpusavio priklausomyb? bendradarbiaujant ateityje.

3) laipsnis to, kiek grup?s patirtis prisideda prie grup?s nari?

vystymosi ir gerov?s.

Efektyvios grup?s charakteristikos

Remiantis grup?s proces?, jos vaidmens ir kuo efektyvesnio

panaudojimo organizacijose tyrim? duomenimis (deja, negausiais), buvo

pabandyta sukurti auk?to efektyvumo grup?s ideal? model? (R.Likert).

Tokios idealios grup?s apibr??imas remiasi keliais kintamaisiais,

kurie gali b?ti laikomi jos kintan?iomis charakteristikomis. Siulomos

tokios idealios auk?to efektyvumo grup?s savyb?s bei

charakteristikos:

1) grup?s nariai puikiai atlieka ?vairius vaidmenis ( tuo pa?iu ir

vadovo) bei funkcijas, kurios prisideda prie nari? ir vadov? ir nari?

tarpusavio s?veikos;

2) grup? yra pakankamai ilgai veikianti tam, kad suformuot? gerai

?sitvirtinusius nevar?omus tarpusavio nari? santykius;

2) grup?s nariams j? naryst? yra patraukli, jie yra i?tikimi kitiems

grup?s nariams, tuo pa?iu ir vadovui;

2) grup?s vertyb?s ir tikslai yra priimtinoje integracijoje su jos nari?

atitinkamomis vertyb?mis bei poreikiais;

2) kadangi grup?s nariai atlieka susipinusias funkcijas keliose grup?se

i?kart, jie stengiasi palaikyti harmonijoje savo grupi? tikslus ir

vertybes;

2) kuo vertyb? atrodo grupei svarbesn?, tuo didesn? tikimyb?, kad

individas priims j?;

2) grup?s nariai turi didel? motyvacij? susitaikyti su pagrindin?mis

grup?s vertyb?mis ir siekti svarbi? grupei tiksl?;

2) Bet kuri s?veika, problemos sprendimas, sprendimo pri?mimas grup?je

vyksta palaikan?ioje atmosferoje, kuri kartu su saugumo jausmu padeda

vystytis bendradarbiavimo tarp grup?s nari? santykiams. Pats

bendradarbiavimas padeda palaikan?ios aplinkos ?sitvirtinimui;

2) kiekvienos grup?s vadovas ?takoja grup?s atmosferos ?sitvirtinim? per

savo principus ir vadovavimo praktik?. Auk?to efektyvumo grup?je

vadovas laikosi toki? vadovavimo princip?, kurie sukuria palaikan?i?

atmosfer? grup?je bei bendradarbiavimo, o ne konkuravimo santykius

tarp grup?s nari?, pavyzd?iui, jis pilnai dalinasi informacija su

grupe ir sukuria toki? aplink?, kurioje grupлs nariai skatinami

daryti t? pat?;

2) grup?s nariai pasiruo?? pad?ti kiekvienam savo bendradarbiui

i?sivystyti iki jo maksimalaus potencialo. Pavyzd?iui, grup?

supranta, kad atitinkamos technin?s ?inios ir grup?s ?g?d?i? pratybos

tur?t? b?ti prieinamos kiekvienam nariui;

2) kiekvienas grup?s narys noriai priima tuos tikslus, kuriuos jis ir jo

grup? sau suk?r?. ?itie tikslai yra pakankamai auk?ti tam, kad

skatint? kiekvien? nar? kuo geriau dirbti, bet kartu n?ra tokie

auk?ti, kad sukelt? nerim? arba nesekm?s baim?. Kiekvienas efektyvios

grup?s narys gali tur?ti pakankamai ?takos grup?s sprendimui tam, kad

i?vengt? nepasiekiam? kiekvienam nariui tiksl? sukurimo. Tuomet visai

grupei sukuriami auk?ti tikslai. Tikslai yra pritaikyti nari? veikimo

galimyb?ms;

2) grup?s vadovas ir nariai tiki, kad kiekvienas gali padaryti

''ne?manoma''. ?itie laukimai skatina individ? siekti maksimumo ir

spartina jo vystym?si. Kai reikalinga, grup? suma?ina laukim? lyg?

tam, kad individ? neapimt? nesekm?s arba atstumimo jausmas;

2) kai reikalinga arba patartina, grup?s nariai suteiks reikiam? pagalb?

kitam grup?s nariui tam, kad jis sekmingai atlikt? jam skirt?

u?duot?. Abipusi?ka pagalba - auk?to efektyvumo grup?s

charakteristika;

2) palaikanti atmosfera efektyvioje grup?je skatina k?rybi?kum?. Grup?

nereikalauja grie?to konformizmo (kas b?dinga grup?ms su autoritarine

vald?ia), vertina k?rybinius sprendimo b?dus. Motyvacija b?ti

k?rybingam auk?ta, kai k?rybi?kumas apdovanojamas;

2) grup? palaiko optimal? konformizmo lyg?, t.y. kad jis neslopint?

k?rybi?kumo, administraciniuose dalykuose taupyt? nari? laik? ir

palengvint? j? veikl?. Pavyzd?iui, grup? susitaria d?l

administracini? norm? ir proced?r?, kuri? turi laikytis visi nariai

tol, kol neatsiras rimtos prie?astys jas keisti;

2) pilno ir atviro informacijos apsikeitimo motyvacija yra stipri, nes

tai yra labai vertinama grup?je. Tai atsiranda d?l grup?s nario noro

b?ti ?vertintam grup?je (kuo informacija atrodo nariui svarbesn?, tuo

stipresn? motyvacija j? pateikti );

2) grup?s nariai turi didel? motyvacij? taip naudoti informacijos

apsikeitimo proces?, kad jis tenkint? grup?s interesus ir tikslus.

Kiekvienas dalykas, kuris atrodo nariui svarbus, bet yra

ignoruojamas, b?s kartojamas, kol negaus atitinkamo d?mesio. Be to,

nariai stengiasi vengti nereikalingos informacijos aptarimo, nes taip

sugai?tomas laikas;

2) kadangi yra didel? motyvacija pateikti informacij?, atitinkamai yra

stipri motyvacija gauti j?. Kiekvienas narys nuo?ird?iai

suinteresuotas reik?mingoje informacijoje ir tiki, kad ji bus

pateikta s??iningai. Toks nari? suinteresuotumas informacijoje ir jos

panaudojime sustiprina motyvacij? bendrauti;

2) auk?to efektyvumo grup?s vystymosi eiga ?galina narius tur?ti daugiau

?takos grup?s vadovui ir pateikti jam daugiau informacijos, tame

tarpe pasi?lymus, k? reikia padaryti ir kaip jis gal?t? geriau

dirbti. Tokiu b?du vadovas gaus vis? informacij?, kuri pad?da jam

efektyviau atlikti savo darb?;

2) grup?s nari? galimyb? ?takoti vienas kit? pad?da grupei tapti

lankstesn?, nes kai nariai nuolat ?takoja vienas kit?, id?jos,

u?duotys ir nuomon?s nesustingsta. Ta?iau nors ir grup? pasiruo?iusi

nagrin?ti naujas id?jas ar metodus, pakitimus ji priima tik po

kruop?taus duomen? i?nagrin?jimo. Toks grup?s veiklos stabilumas

i?lieka pastovios bendr? grup?s tiksl? ir vertybi? ?takos d?ka;

2) efektyvios grup?s nariai jau?iasi saugiai priimant sprendimus. Tai

suteikia laisv? iniciatyvai ;

22) efektyvios grup?s vadovas i?renkamas labai atid?iai, jo sugeb?jimai

valdymui yra akivaizd?s gali pasireik?ti bet kurioje neu?planuotoje

situacijoje. Efektyvios grup?s vadovo charakteristikos

Vadovo funkcijos reikalauja smulkesnio nagrin?jimo. Auk?to

efektyvumo grup?je vadovas gali pasidalinti tam tikromis savo

funkcijomis su kitais grup?s nariais, tuomet yra funkcij?, atliekam?

tik paties vadovo. Vadovas pilnai atsakingas u? grup?s veikl? ir u?

organizacijos reikalavim? vykdymo kontrol?. Nors vadovo pilna

atsakomyb?, jis nesistengia priimti vis? sprendim? pats. Jis

stengiasi suformuoti i? grup?s toki? sajung?, kuri priimt? geresnius

sprendimus jam dalyvaujant, negu kai jis sprend?ia pats. Jis padeda

grupei i?vystyti veiksming? bendravim? ir ?takoti procesus, kuri?

pagalba grup? gauna daugiau technini? ?ini?, informacijos, patirties

sprendim? pri?mimui, negu pats vadovas turi. Grupinio sprendim?

pri?mimo d?ka jos nariai jau?ia piln? susitapatinim? su kiekvienu

sprendimu ir stipri? motyvacij? to sprendimo vykdymui.

Nors vadovas prisiima atsakomyb?s, susijusios su vadovo

vaidmeniu, jis siekia savo hierarhin?s padeties ?takos suma?inimo,

stengdamasis jos neakcentuoti, pavyzd?iui, atid?iai ir kantriai

klausydamasis, priskirdamas kitiems nariams dal? savo atliekam?

funkcij? arba si?lydamas savo pagalb? klausimo forma.

Vadovas puikiai skiria dalykus, kurie lie?ia visos grup?s

interesus, nuo individuali? problem?, tod?l atitinkamai per grup?s

susirinkim? jis kelia grup? dominan?ius klausimus ir u?davinius

(nesprend?iant j? u? grup?s rib? arba individualiai su nariais), o

individualius klausimus jis sprend?ia individualiai. Tuomet kitose

grup?se, kur jo funkcija - jungti savo grup? prie organizacijos

sistemos, jis pilnai atstovauja savo grup?s po?i?rius, tikslus,

vertybes ir sprendimus, o savo grup? jis informuoja apie kit? grupi?

po?i?rius, tikslus ir pan. Tokiu b?du, jis palaiko abipus?

komunikacij? bei ?tak?.

Grup?s vadovas yra pakankamai kompetetingas technini? problem?

sprendimui; jo u?duotis - apr?pinti grup? reikalinga technine

patirtimi. Jis stengiasi sukelti ir palaikyti ar?? atsakomyb?s

jausm? u? tiksl? siekim? ir ?sipareigojim? prie? organizacij?

vykdym?. Be to, vadovas yra svarbus entuziazmo grup?je ?altinis,

turintis ?takos palaikan?i? santyki? principui.

Daug ?it? vadovo funkcij? gali atlikti tik specialiai tam

paskirtas asmuo. Tod?l ai?ku, kaip yra svarbu i?rinkti kompeteting?

?mog? vadovo pareigoms atlikti.

Taigi, apra?ytos auks?iau efektyvios grup?s charakteristikos

sudaro grup?s '' ideal? model? ''. Ta?iau, kaip teigia R.Likert, yra

duomen?, parodan?i?, jog yra valdytoj?, kuri? darbo grup?s

funkcionuoja pana?iai kaip idealus modelis.

Grup?s formavimosi prie?astys

Prie? pradedant nagrin?ti grup? ir j? ?takojan?ius veiksnius,

reikia i?nagrin?ti jos atsiradimo prie?astis, t.y. kas lemia jos

formavim?si. Grup?s formavimasis, pagal M.Dizel? ir W.McKinley

Ranjan?, priklauso nuo dviej? pagrindini? s?lyg?, kuri? ypatyb?s gali

varijuoti. Viena i? j? - tam tikras skai?ius ?moni? su vienodais ar

skirtingais tikslais ir siekimais. Antra - u?duotis ir s?lygos jos

sprendimui (M.Diesel, W.Mc'Ranian, 1993). Atlikti pramonin?se ?mon?se

tyrimai parod?, kad dirbantys po vien? arba du darbininkai nejau?ia

tokio patenkinimo, kaip dideli? kolektyv? nariai. Taigi, vienas

pagrindini? poreiki? - socialinis poreikis b?ti grup?s nariu, prie

kurio prisideda noras prapl?sti savo interes? rat?. Antra b?tina

s?lyga - tikslas, net jeigu tai tikslas paprastai patekti ? maloni?

bendruomen? tam kad smagiai praleisti laik?.

U?duoties prigimtis ir atlikimo s?lygos i? dalies nulemia

besiformuojan?ios grup?s tip?. Grup?s u?duotis - grup?s tikslas, jos

egzistavimo prasm?. Taigi, ?ios abi s?lygos - ?mon?s ir u?duotis -

Страницы: 1, 2, 3